- strošnus
- ×strošnùs, -ì adj. (4) KŽ
1. žr. strošnas 1: Strošnùs daiktas, kad tu jam teip pasakei Dj. Strošnus (bjauraus charakterio) žmogus buvo, niekas jam neįtiko Jnš. Atejo diena strošni ŽCh313.
strõšniai adv.: Nekalbėk taip strõšniai – vaikas nusigąs Dj.2. žr. strošnas 3: Girdžias strošnì linksmybė BM77(Vb). Teip anie išžvangėjo su strošniù tranksmu VoL463(Kl).strõšniai adv.: Pelūnas nuo vidurių, strõšniai kartus Ad. Strõšniai mun skaudėjo galvelė Gršl.3. KŽ žr. strošnas 4.strõšniai adv.; R118.
Dictionary of the Lithuanian Language.